Gamta
Mūsų vaikai paveldėjo technologijas, kurių šalutiniai produktai tiek karo, tiek taikos metu sparčiai naikina visą planetą
- kvėpuoti ir gerti tinkamą sistemą visų rūšių gyviems organizmams
Gamta niekada nelaužo savo įstatymų.
Išlieka ne stipriausios ir net ne protingiausios rūšys, o tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių.
Prisitaikykite ar žūkite, dabar kaip visada, yra gamtos nepermaldaujamas būtinybė.
Visi gyvuliai staugiančiame miške buvo saugūs savo urvuose, lizduose, ir olose.
Gamta, apdovanojusi vyrus nenumaldomu potraukiu moterims, matyt, nuspėjo, kad, jei ji nebūtų pritaikiusi šios
atsargumo priemonės, panieka, rodoma moteriškajai lyčiai, ypač jos garbės troškimui, iškiltų rimta kliūtis žmonių giminės pratęsimui ir
jos dauginimuisi.
Jeigu sakote, kad pati gamta davė jums tokį maistą, tada pirmiausia patys nužudykite būtybę, kurią norite suvalgyti.
Tačiau padarykite tai savo rankomis, be kirvio, vėzdo ar kito įnagio
Argi gali kam nors kilti klausimų, kodėl Pitagoras nevalgė mėsos? Man greičiau norisi paklausti, ką turėjo jausti ir
galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti? Kas buvo
tas žmogus, kuris apkrovė stalus patiekalais iš yrančių, dvokiančių negyvų kūnų ir pavadino savo maistu tai, kas dar ką tik baubė ir
klykė, judėjo ir gyveno. Kaip jo akys galėjo iškęsti skerdimą, kai buvo perrėžta gerklė, nudirta oda ir galūnės atplėštos nuo kūno? Juk
mes valgome ne liūtus ar vilkus, nužudytus savigynos tikslais. Į juos nekreipiame dėmesio; skerdžiame nekaltas, nuolankias būtybes,
kurios neturi letenų su nagais ir nešiepia mums savo ilčių. Dėl gabalėlio mėsos atimame iš jų saulę, šviesą ir gyvenimą, kurį jiems davė
gimimas ir gamta.
Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis, negu kalbėti.
Iš sunkiausiai sutramdomų kumeliukų išauga geriausi arkliai, tik reikia juos tinkamai išmokyti ir prajodinėti.
