Gamta
Kiekvienas saugo tai, ką kiekvienas mėgsta.
Niekas, net pati gamta, neturi teisės daryti jokių pataisų Dali kuriamame kraštovaizdyje
Kačių paskirtis - išmokyti mus, kad gamtoje ne viskas turi tikslą.
Gamta nesako vieno, o išmintis – kito.
Norėjau sunaikinti visa, kas nuostabu ir ko niekada neturėsiu. Sudegint Amazonės miškus. Pripumpuoti atmosferą
chloro fluoro anglies dvideginio, kuris surytų ozoną. Atidaryti supertankerių atliekų dangčius ir atkimšti naftos rezervuarus. Norėjau
išnaikinti visas žuvis, kurių negalėsiu suvalgyt, ir paleisti dūmais Prancūzijos paplūdimius, kurių niekada neišvysiu.
Troškau, kad
visas pasaulis pasiektų dugną.
Daužydamas tą vaikį, tikrai norėjau įtupdyti kulką į tarpuakį kiekvienai nykstančiai pandai, kuri
nesidulkina, kad susilauktų palikuonių, ir kiekvienam banginiui ar delfinui, kuris nusilpęs užplaukė ant kranto.
Nemanykit, kad tai
naikinimas. Manykit, kad tai rūšies mažinimas.
Tūkstančius metų žmonės jaukė, šiukšlino ir teršė šitą planetą, o dabar istorija tikisi,
kad aš valysiu visiems iš paskos. Plausiu ir tiesinsiu sriubos skardines. Būsiu atsakingas už menkiausią sudeginto benzino lašelį.
Privalėsiu apmokėt sąskaitą už radioaktyvasias atliekas, užkastas benzino cisternas ir su žemėmis sumišusias toksines atliekas,
kurias užkasė ta karta, kai aš dar nebuvau gimęs. (Kovos klubas)
Žmogus dar nėra išradęs nieko, ko nėra pačioje gamtoje
Jau vien ko vertas debesų stebėjimas! Į vakarą – įprastinė debesų griūtis. Šviesūs gelsvai rusvi debesų bokštai
didingai kyla į dangų, papurę jų pakaraščiai tviska lyg paauksuoti. (citata iš knygos „Jūra, jūra…“)
Jūra, nors ir išrodė rami, nes po lietaus jos paviršius žvilgėjo ir buvo lygut lygutėlis, o vis dėlto slėpė gelmėj
grėsmingą įniršį, rito į krantą galingas kuprotas vilnis, ant kurių neregėdavai putų, kol jos nesuduždavo, atsimušdamos į uolas
drumstais sūkuriais. (citata iš knygos „Jūra, jūra…“)
Vakarėja. Stori gauruoti, tamsiai mėlyni debesys šviesesniais pakraščiais lėtai šliaužia per murziną, bet auksu
blizgantį dangų – įspūdis toks, lyg būtų išblukęs paauksavimas. Virš horizonto blizguliuoja plonas dantytas sidabrinis brūkšnelis, tartum
modernus juvelyrinis dirbinys. Jūra prie jo kaip gyva, lengvai banguoja virpuliuodama auksiniais ir rudais atšvaitais, baltais potėpiais.
Dar viena laiminga diena (citata iš knygos „Jūra, jūra…“)
Ir kuo daugiau bus geležinių žaislų, tuo daugiau bus karų, tuo labiau žmonės
taps priešiškesni vienas kitam. Žmonės atitrūks nuo gamtos, kuri pradės siaubingai jiems keršyti! Žemė ir oras bus nuodijami, žus kai
kurios jūros, o ežerai taps balomis!