Garbė
Žmogus retai kada gali priversti save mylėti, bet priversti gerbti save gali visuomet.
Koks žmogus, parodęs didvyriškumo, kilnumo, nuoširdumo, gali pasakyti, kad pats iš to nelaimėjo?
Gėris - ne mokslas, o veiksmas.
Gelbstint žmogų leistina sukelti jam ir skausmą.
Ką gerbiame, tam niekuomet nepataikaujame dėl to, kad pagarba vertinama, o iš meilikavimo pasišaipoma.
Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis.
Jeigu nori kietai miegoti, gulk į patalą su švaria sąžine.
Ne klaidos taisymas, o atkaklus jos laikymasis žemina bet kurio žmogaus ar žmonių organizacijos garbę.
Kuo garsiau jis įrodinėjo savo garbę, tuo sparčiau mes skaičiavome savo stalo sidabrą.
Gėda ir garbė - kaip drabužiai: kuo labiau nuskarę, tuo mažiau jais rūpinamasi.