Literatūra

Žmogus žudo savo talentą,jei rašo blogiau, negu gali rašyti.

Rašytojas neturi gyventi toli nuo pasaulio, kai nekuria.

Rašytojas, kaip čigonas, nepriklauso jokiam sluoksniui. Jis gali atstovauti klasei tik tokiu atveju, jei jo talentas ribotas. Jei jis pakankamai talentingas, atstovauja visoms klasėms.

Tikram rašytojui kiekviena knyga turi būti nauja pradžia, nauju bandymu pasiekti tai, kas nepasiekiama. Jis visada stengiasi daryti tai, ko niekas iki jo nedarė arba ką kiti bandė daryti ir nesugebėjo.

Mokėti rašyti eilėraščius dar nereiškia būti poetu: visos knygų lentynos užverstos šios tiesos įrodymais.

Žodynas – tai visata, išdėstyta abėcėlės tvarka.

Literatūros srityje dar tik artėjama prie to, jog rašytojams bus mokama už tai, kad jie rašytų.

Tas ne rašytojas, kuris nesuteikė žmogui nors trupučio akylumo.

Pasaulis baigias, kai miršta jo metafora. Amžius keičia amžių, o kartu su juo ir visa kita, O jausmingi poetai išdidžiai kuria Emblemas,kad nuramintų sielą. Jos byloja prasmes, kurių žmonės niekada nesupras, Bet žmogaus sukurti atvaizdai gali parodyti: Viskas žūva, kai tie atvaizdai, nors dar regimi, Nebeturi prasmės.

Žodžiai panašūs į lapus: labai vešlūs medžiai išaugina labai mažai vaisių.