Literatūra
Laikraščiuose vienintelė teisybė, kuria galima pasitikėti, yra reklamos.
Kai spauda laisva, o kiekvienas žmogus geba skaityti – viskas saugu.
Kai susiduri su natūraliu stiliumi, apstulbsti ir žaviesi, nes tikiesi susidurti su autoriumi, o randi žmogų.
Romanas – tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę , tai purvinas balas ir
provėžas.
Rašytojui reikia tokios pat narsos kaip kareiviui: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie
ligoninę .
Vieną lemtingą dieną žmonės suprato, kad plunksna daug galingesnė už grindinio akmenį ir gali žeisti taip pat, kaip
plytgalis. Tada jie puolė ieškoti žurnalisto. Jį suradę išmokė ir pavertė savo darbščiu bei gerai apmokamu tarnu. Dabar belieka tik
apgailestauti, kad taip atsitiko.
Gabenk geras knygas į namus, nes jų jėga lemtingai veikia vaikus ir vaikų vaikus.
Pernelyg daug skaitoma vidutinių knygų: prie jų gaištamas laikas. Iš tiesų reikėtų skaityti tik tai, kas stebina.
Rašytojo kūryba primena šaudymą: galima pataikyti skaitytojui į galvą, o galima ir nepataikyti.
Daug skaitytojų - daug priešų.