Meilė
Meilė yra triumfas vaizduotės po intelekto.
Meilė yra neiveikiamas geismas būti neiveikiamai geidžiamam.
Mylint reikia atiduoti visą save ir jausti, kad esi priimamas, o priimti sunkiau, negu atiduoti.
Mes galime visiems būti malonūs, bet negalime visų mylėti. Meilė yra intymiausias, asmeniškiausias jausmas. Ji kaip
gėlė, kurią iš karto galime padovanoti tik vienam žmogui. Juk neįmanoma vienu metu padovanoti gėlę visai miniai, visai šaliai. Mylint
reikia atiduoti visą save ir jausti, kad esi priimamas, o priimti visą yra galbūt sunkiau negu atiduoti visa. Žinome, ką duodame, bet
negalima žinoti, ką reikia imti.
Meile, akla jėga ir aklas nuotykis, gyvenimo - mirštančio karaliaus - švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir
viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir
pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile - vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka
proto.
Reikia daug drąsos mylėti. Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam.
Jei šalia tavęs kas nors kenčia, verk kartu su juo. Jei kas nors laimingas, juokis. Meilė žiūri ir mato, klauso ir girdi.
Mylėti - tai dalyvauti kito gyvenime visa savo esybe. Kas myli, savyje randa neišsemiamą sugebėjimą guosti ir stiprinti. Esame tarsi
viensparniai angelai: galime skristi tik tada, kai esame apsikabinę.
Meilė - nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies
griuvėsiuose.
Tarp jų yra ne tik vyrų, bet ir moterų, kurie nugyvena visą savo gyvenimą lytiškai susilaikydami. Tarp jų yra asmenų,
kurie pasiekė tokį savidrausmės ir susivaldymo lygį, kuris ne žamesnis nei tikrųjų filosofų. (Kalba apie krikščionių bendruomenę)
Vyras savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai moteris - karalienė.