Meilė
Nieko nėra neįmanoma tam, kas myli
Chuanas man gal buvo per daug nuolaidus. Kaip dresuojamas šuo. Aišku, gerai, kai šuo paklūsta, tačiau juk negali iš
tikrųjų gerbti šuns, kuris visada tavęs klauso. Tau norisi šuns, kuris retkarčiais peršoka tvorą arba be tavo leidimo krimsteli
laiškanešiui; norisi nepamiršti, jog turi paklusnų, bet ir laukinį žvėrį, ne kokį šliužą. Vyras turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų
plikomis rankomis tave užplumpinti.
Turėti žmogų, kuris galėtų tave stipriai apkabinti, - geriausias vaistas, koks tik gali būti. (Kas tu, Alibrandi?)
Kiekviena motina tikisi, kad jos duktė gaus geresnį vyrą negu ji, ir įsitikinusi, kad jos sūnus niekuomet negaus tokios
geros žmonos, kaip jos tėvas.
Aš myliu tave ne už tai, koks tu, o už tai, koks aš, kai būnu su tavimi.
Gali būti, kad Dievas nori, jog mes sutiktume netinkamus žmones iki tol, kol sutiksime tą vienintelį, kad kai tai atsitiks
mes būtume už tai dėkingi.
Jei aš galiu sutrukdyti nors vienai širdžiai sudušti, aš negyvensiu veltui.
Tik nepriimk nieko i savo širdi, nes tai, ką priimi, norisi išlaikyti...
o išlaikyti negalima nieko...
Mylėk gyvenimą, koks jis yra [...] Mylėk jį, net jeigu neduoda tau tai, ką galėtų, mylėk jį, net jeigu nėra toks, kokio
norėtum. Mylėk jį kaskart, kai gimsti ir kaskart, kai esi prie mirties slenksčio. Tačiau niekada nemylėk be meilės. Niekada negyvenk be
gyvenimo.
Tai buvo niūri paslaptis, kad tikrovė pažadina troškimus, bet niekad negali jų patenkinti; kad meilė prasideda žmoguje,
bet niekad jame nepasibaigia; ir kad gali būti visa: žmogus, meilė, laimė, gyvenimas, bet kažkokiu baisiu būdu to visada per maža, ir
juo daugiau tai atrodo, juo mažiau yra iš tikrųjų.
