Nuodėmė
Priekaištai sau - savotiška prabanga. Kai kaltinam save, jaučiam, kad niekas kitas neturi teisės mūsų apkaltinti. Ne
kunigas, o pati išpažintis duoda mums nuodėmių atleidimą.
Nuodemė turi daug įrankių, bet melas– tai kotas, kuris tinka kiekvienam iš jų.
Paprastai namie pirmą bokalą geria į sveikatą, antrą – malonumui, trečią – įžūlumui, paskutinį – beprotybei.
Kad pažabotum niekšo sąžinę, jam reikia skelti antausį.
Šmeižtas net be įrodymų palieka gilius pėdsakus.
Jeigu mums tenka pakeisti nuomonę apie kokį nors žmogų, tai be gailesčio suverčiame jam visus nemalonumus,
kuriuos dėl to patyrėme.
Aš nesu nuoširdus, net kai aš sakau, kad aš nesu.
Nuobodulys yra pražūtinga bėda dorovininkui, nes bent jau pusė žmonijos nuodėmių yra sukeltos tos baimės.
Didžiausia nuodėmė mūsų artimųjų atžvilgiu yra ne neapykanta, o abejingumas jiems.
Nekęsti silpnųjų gali tik niūrus, liguistas ir tuščiagarbis žmogus.
