Religija

Kiekvienos kultūros širdis ir esmė yra požiūris į didžiausią iš visų slėpinių – Dievo slėpinį.

Tikėjimas visada reikalauja daug pastangų, nes tikėjimas mus išveda už mūsų pačių ribų. Tikėjimas leidžia suvokti gyvenimo tikslus ir paskatina veikti.

Dievas ateina pas mus per dalykus, kuriuos geriausiai pažįstame ir galime lengviausiai patikrinti – per mūsų kasdienio gyvenimo dalykus.

Tėvas mums paveda darbą – pradėti čia, žemėje, kurti dangaus karalystę, kurią Jo Sūnus atėjęs skelbė ir kuri pasieks pilnatvę laikų pabaigoje.

Religija moko, jog žmogaus gyvenimo pirma pusė kyla į kalną, o antra rieda pakalniui, ir tada dienos jau nebe tavo žinioj, bet kada jos gali būti iš tavęs atimtos, o tu nieko negali padaryti, ir užtat geriausiai visai nieko nedaryti. („Maras“)

Mes tai vadiname "kančia". Dievas tai vadina "man reikia tavęs".

Aukščiausios tiesos akivaizdoje nėra medituojančiojo, nėra meditacijos objekto , nėra galutinės išminties, nėra Būdos kūno. Nirvana neegzistuoja, visa tai tik žodžiai, tik toks posakis.

Verkti norisi pagalvojus, kad visi žmonės gali tapti Budomis, bet to nežino ir miršta kančiose, be idealo.

Jei įžengsi į bažnyčią ir atversi savo sielą tylai, pastebėsi, kad Dievas pats pirmas sutinka tave su šypsena.