Žmogus

Pavyzdžiai užkrečia. Kiek sulaužoma šonkaulių nebesukuriant Ievos!

Atvirumas ne suartina žmones, o juos skiria, tolina vieną nuo kito. Juk būdamas atviras, žmogus kaip į tunelį eina gilyn į save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesupranta leistis iš paskos

Sužinot viską apie kitą žmogų- beprotiškas, pamišėliškas noras. Juk žmogus- visada visiems ir visur kitoks. Žmogus, kaip upė- teka, srūva, kinta... ar galima vienąsyk įbridus į upę pasakyti, kokie yra jos vandenys pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą, švintant, saulei leidžiantis; mėnesienoje; kokie jie plukdydami ižą, purvus po smarkių liūčių ar kieno nors negyvą kūną?..

Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato savo spalva

Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato savo spalva.

Kai žmogus pastato tarp savęs ir pasaulio sieną, – jis gyvena tarsi mėgintuvėlyje, akvariume.

Mitas yra kupinas tikriausių emocijų ir vizijų. Tačiau per mitą žmogus pradeda mokytis naujo ir keisto meno išreikšti, o tai reiškia organizuoti savo giliausius įsišaknijusius instinktus, viltis ir baimes.

Žmonės visada turi manyti, kad jiems geriau, negu iš tikrųjų yra.

Reikia ieškoti kiekvienos žmogiškumo prošvaistės žmonėse, nors jie ir rodytųsi svetimi ir neįdomūs.

Kiekvienas žmogus turi geros valios užuomazgų; svarbu tik jas iškelti iš jo esybės gelmių.