Žmogus
Kodėl žmogus mūsų neerzina, o proto luošis erzina? Todėl, kad šlubis suvokia, jog mes vaikštome tiesūs, o proto luošis
tvirtina, jog ne jis, o mes luoši; jei ne tai, mes jaustume jam gailestį, o ne neapykantą
Žmogus - ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi.
Žmogus tėra nendrė, trapiausias iš gamtos kūrinių, bet tai mąstanti nendrė. Norint ją sunaikinti, nereikia apsiginkluoti
visai visatai: garų, vandens lašo pakanka jam užmušti. Bet net jei visata jį sunaikintų, žmogus vis tiek būtų kilnesnis už tai, kas jį
žudo, nes jis žino, kad miršta, ir žino, kad visata pranašesnė už jį, o visata nežino nieko.
Būti žmogumi–tai savo laimės negrįsti kitų nelaime.
Žmogus labai stiprus, jei nori būti tik tuo, kuo yra, ir labai silpnas, jei nori pakilti aukščiau žmonijos.
Žmones tokie, kokie yra, ne gimsta, bet tampa.
Žmogui, kad augtų, nereikia kelionių; jis beribis.
Lopas ant žmogaus drabužių žmogaus niekad nežemino.
Kai žmogus mąsto ar dirba, jis visuomet vienas, kad ir kur būtų. Vienatvė nematuojama myliomis, kurios skiria vieną
žmogų nuo kito.
Cinikas– tai žmogus peleda, budraujanti prietemoje ir akla šviesoje, megstanti dvesena ir niekinanti prakilnia
laukiniena.
