Johanas Volfgangas Gėtė
(Johann Wolfgang Goethe) - žymus vokiečių romantizmo mąstytojas, politikas, filosofas tyrinėtojas, keliautojas
Johanas Volfgangas Gėtė gimė 1749 m. rugpjūčio 28 d. Frankfurte prie Maino, turtingoje protestantų šeimoje.
J.V.Gėtė turėjo galimybę stebėti vieną svarbiausių 19 a. istorinį įvykį – Vokietijos suvienijimą, kuris buvo baigtas 1871
m. Jau nuo vaikystės pasireiškė J.V.Gėtės polinkis į meną. Vaikystėje lankė įvairius savęs stebėsenos būrelius, kuriuose
daug dėmesio buvo skiriama jausmams. Taip pat lankė teatrą ir vaidino mėgėjiškuose spektakliuose.
Vaikystė pavydėtina. Tėvai rūpinosi savo sūnaus mokslais, samdydami privačius mokytojus. Todėl nenuostabu, kad Johanas Gėtė
mokėjo daug kalbų:graikų, prancūzų, lotynų ir anglų. Taip pat buvo mokamas šokių, jojimo ir fechtavimo.
Tėvų verčiamas ir tęsdamas šeimos tradicijos 1765 m.-1768 m. studijavo teisę Leipcigo universitete. Tačiau jam teisės
studijos sekėsi sunkiai jų nebaigė. Galbūt tai turėjo įtakos ir atsiradusios ligos.
1770 m. tėvui galutinai trūko
kantrybė ir išsiuntė savo sūnų į Strasbūrą.
1770 m. 1771 m. galutinai teisės studijas baigė
Strasbūro universitete. šiame universitete vienas J.V.Gėtės pažįstamas pripildė entuziazmo Viljamui šekspyrui , Vokietijos viduržemiškai
praeičiai ir liaudiškom dainom.
1786 m.-1788 m. Johanas su savo teatru iškeliavo į Italijos
pusiasalį. ši kelionė šiai asmenybei suteikė didelės reikšmės, kaip filosofui , kaip dramaturgui ir įkvėpė
entuziazmą klasikiniam senovės Romos ir Graikijos menui.
1792 m. jis buvo vienas dalyvių kovoje prieš
nepavykusią invaziją į Prancūziją. Per Maino apsiausti jis buvo hercogo Karlo Augusto karinis stebėtojas. Jo raštus apie
šią apsiausti galime rasti rašytojo darbuose.
1806 m. gyveno Veimera. Tų pačių metų spalio 13 d.
Napoleono kariai įžengė į miestą ir jį užėmė. Prancūzų kariai užėmė J.V.Gėtės namą.
Faustas
Tai garsiausia J.V.Gėtės kūrinys, kurį rašė beveik pusę gyvenimo. Faustą sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis
pradėta rašyti 1790 m. , o baigta 1808 m. , kai rašytojui buvo apie 50 m.. Antroji dalis baigta prieš pat mirtį
1832 m.
Yra spėliojama, kodėl Gėtė taip ilgai rašė šią dramą. Vieni mano, kad rašytojas
norėjo aprašyti ne tik jausmus, bet ir kokią nors idėją, kuri buvo brandinama visą gyvenimą.
Kadangi drama
rašyta ilgą laiko tarpą, tai joje galime rasti įvairiausių gyvenimo laikotarpių epizodus, besikeičiantį žmonių mąstymą ir naujas
problemas.
