Artūras Šopenhaueris

Žmogaus esybės vertė lemia, ar jis vengia vienatvės, ją pakenčia arba mėgsta, nes vienatvėje menkysta jaučia visą savo menkumą, o didis protas - visą savo didybę, žodžiu, kiekvienas regi save tokį, koks iš tikrųjų yra.

Visos mūsų kančios kyla iš visuomenės, o dvasios ramybė šalia sveikatos sudaro svarbiausią mūsų laimės elementą.

Spartinti normalią laiko tėkmę – labai brangus dalykas. Tad žiūrėkime, kad nereikėtų jam mokėti palūkanų.

Garbė–tai išorinė sąžinė,o sąžinė–tai vidinė garbė.

Senatvėje labiau sugebame nelaimių išvengti, jaunystėje - jas iškęsti.

Grožis - tai atviras rekomendacinis laiškas, iš anksto užkariaujantis širdį.

Reikia, nugyventi ilgą gyvenimą ir pasenti, kad suprastum, koks jis trumpas.

Polinkis bendrauti yra maždaug priešingai proporcingas intelekto vertei..

Jei individualybė skurdi, tai ir visi malonumai - tarsi brangūs vynai, siurbtelėti į burną, kurioje dar tebejaučiamas tulžies skonis.

Pastatyti paminklą kam nors gyvam, vadinasi, iš anksto pripažinti, kad ainiai to nepadarys.