Kas yra filosofija ir ko ji verta – ginčijamas dalykas. Iš jos laukiama nepaprastų atradimų arba ji yra abejinga atmetama kaip mąstymas neturintis objekto. Į ją žiūrima su baiminga pagarba kaip į reikšmingas nepaprastų žmonių pastangas, arba ji niekinama kaip niekam nereikalingos svajotojų išmonės. Ji laikoma dalyku, kuris liečia kiekvieną ir todėl turi būti paprastas ir suprantamas, arba manoma ją esant tokią sudėtingą, kad jos imtis yra beviltiška. Tai, kas vadinama filosofija, iš tikrųjų duodą pagrindą tiems prieštaringiems vertinimams.

Niekas nesakė, kad gyventi bus paprasta tik pažadėjo, kad bus verta.

Mokėkime gyventi nors dūžtančiose formose...

Mano gyvenimas yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu.

Koks būtų pasakojimas apie laimę? Nepapasakotum nieko, išskyrus tai, kas ją paruošia, o paskui - sugriauna.

Niekas taip netrukdo laimei kaip prisiminimas apie laimę.

Meno kūriniai - tai veiksmai, trunką amžinybę.

Mene, ir ypač literatūroje, ko nors verti tik tie, kurie leidžias į nežinomybę.

Nelaimės kyla dėl žiauriųjų egoizmo.

Mažiausiai mirties bijo tie žmones, kurių gyvenimas turi didžiausią vertę.

Literatūroje viskas gražu. Net tai, kas bjauru.