Sutikus net puolusį žmogų visada galvokite – „Viešpaties vardu“. Atraskite jame gerumo sėklą, apsuptą šviesios ugninės minties žiedu. Prsiminkite, kada paduodate jam ranką, tarp jūsų delnų yra Mokytojo ranka. Taip padėsite jam pakilti aukščiau (nugalėk mylėdamas). Tačiau jei tariant mintyse „Viešpaties vardu“ pajusite, kad jis yra beviltiškai tamsus, staigiai pasitraukite, atstumkite jį, nes padėti jau negalėsite, o tikroji meilė yra ne sentimentalumas, o kūrybinė energija.

Niekas nesakė, kad gyventi bus paprasta tik pažadėjo, kad bus verta.

Mokėkime gyventi nors dūžtančiose formose...

Mano gyvenimas yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu.

Koks būtų pasakojimas apie laimę? Nepapasakotum nieko, išskyrus tai, kas ją paruošia, o paskui - sugriauna.

Niekas taip netrukdo laimei kaip prisiminimas apie laimę.

Meno kūriniai - tai veiksmai, trunką amžinybę.

Mene, ir ypač literatūroje, ko nors verti tik tie, kurie leidžias į nežinomybę.

Nelaimės kyla dėl žiauriųjų egoizmo.

Mažiausiai mirties bijo tie žmones, kurių gyvenimas turi didžiausią vertę.

Literatūroje viskas gražu. Net tai, kas bjauru.