Jūs sakote, kad mokslas mus išgelbės. Aš sakau, kad mokslas mus sunaikino. Nuo Galilėjaus dienų bažnyčia stengėsi sulėtinti negailestingą mokslo žygiavimą pirmyn, kartais klaidingomis priemonėmis, tačiau visuomet geranoriškais motyvais. Vis dėlto mokslo pagundos buvo per didelės, kad žmogus būtų pajėgęs joms atsispirti. Aš jus raginu – apsižvalgykite aplinkui. Mokslo pažadai nėra ištesėti. Pažadai užtikrinti mūsų gyvenimo efektyvumą ir paprastumą pavirto ne kuo kitu kaip nesibaigiančia tarša bei chaosu. Mes esame susiskaldžiusi ir susipriešinusi gyvosios gamtos rūšis Rūšis žengianti susinaikinimo keliu.

Niekas nesakė, kad gyventi bus paprasta tik pažadėjo, kad bus verta.

Mokėkime gyventi nors dūžtančiose formose...

Mano gyvenimas yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu.

Koks būtų pasakojimas apie laimę? Nepapasakotum nieko, išskyrus tai, kas ją paruošia, o paskui - sugriauna.

Niekas taip netrukdo laimei kaip prisiminimas apie laimę.

Meno kūriniai - tai veiksmai, trunką amžinybę.

Mene, ir ypač literatūroje, ko nors verti tik tie, kurie leidžias į nežinomybę.

Nelaimės kyla dėl žiauriųjų egoizmo.

Mažiausiai mirties bijo tie žmones, kurių gyvenimas turi didžiausią vertę.

Literatūroje viskas gražu. Net tai, kas bjauru.